Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Diana Mikelėnienė. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis galimai suklastojo buhalterinius dokumentus, kuriuose melagingai nurodė, jog 2020–2021 metais, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, jo Skuode registruotos bendrovės veikla buvo laikinai sustabdyta, o įmonės darbuotojams nustatytos prastovos. Įtariama, kad verslininkas Užimtumo tarnybai pateikė duomenis apie neva prastovose esančius tris įmonės darbuotojus bei dar du asmenis, kurie joje nedirbo. Turimais duomenis, šie asmenys apie savo „įdarbinimą“ kaltinamojo įmonėje sužinojo atsitiktinai.
Manoma, kad šios tikrovės neatitinkančios informacijos pagrindu, verslininkas iš Užimtumo tarnybos galėjo nesąžiningai įgyti beveik 17 tūkst. eurų subsidijų, skirtų minėtų darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti.
Palangiškiui pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir (arba) organizavimo (pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 222 straipsnio 1 dalį), kreditinio sukčiavimo (BK 207 straipsnio 1 dalį) bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (BK 222 straipsnio 1 dalį).
Baudžiamasis kodeksas tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, jeigu dėlto negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Už apgaule gautą subsidiją bei dokumento suklastojimą ir jo panaudojimą asmenys griežčiausiai gali būti nubausti laisvės atėmimu iki trejų metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams.
Komentuoti