Nuo ateinančių mokslo metų planuojama keisti valstybės finansuojamų vietų planavimo modelį, suteikiant profesinių mokyklų taryboms teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas. Tai leis sparčiau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, atsižvelgti į regionų poreikius, paskatins profesinių mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimą – pastariesiems užtikrinamos platesnės galimybės prisidėti prie mokinių priėmimo planavimo.
Tokie pakeitimai numatomi Profesinio mokymo įstatyme, jiems šiandien pritarė Vyriausybė.
„Šių pokyčių reikėjo jau seniai – socialinių partnerių įtraukimas į specialistų planavimo procesą padės geriau atliepti darbo rinkos, ypač kiekvieno regiono poreikius. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priėmimą planuodavo centralizuotai, remdamasi žmogiškųjų išteklių stebėsenos duomenimis. Šiemet įvestas papildomas – profesinių mokyklų absolventų įsidarbinamumo – kriterijus, tačiau akivaizdu, kad geriausiai regiono bei būsimų specialistų poreikį, susijusį su darbo vietų plėtra, investicijomis, žino to regiono verslo, plėtros tarybų atstovai.
Įstatymo pakeitimai leis padidinti profesinio mokymo įstaigų savarankiškumą. Bus kryptingai planuojamos valstybės finansuojamos vietos – profesinių mokyklų tarybos galės pačios nusistatyti, kiek mokinių priims į konkrečios švietimo srities programas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Daugiau atsakomybės profesinėms mokykloms užtikrins lankstesnį priėmimą
Keičiant valstybės finansuojamų vietų planavimo ir skyrimo profesinėms mokykloms modelį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jas tvirtins tik pagal regioną ir švietimo sritis – atsisakoma detalaus centralizuoto planavimo papildomai pagal profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas bei kvalifikacijas. Taip buvo daroma iki šiol, kiekvienai profesinei mokyklai nustatant valstybės finansuojamų vietų skaičių konkrečioje švietimo srityje pagal konkrečias kvalifikacijas.
„Dabartiniam profesinio mokymo planavimo modeliui trūksta lankstumo, norint reaguoti į regioninius darbo rinkos poreikius. Kol kas socialiniai partneriai regionuose neturi pakankamai įtakos planuojant priėmimą į profesines mokyklas.
Ribotos ir profesinių mokyklų galimybės keisti centralizuotai nustatytas priėmimo kvotas, net jei jos nepakankamai atliepia realų specialistų trūkumą. Numatomais pokyčiais vietos valdžiai regionuose ir profesinėms mokykloms suteikiama daugiau atsakomybės pačioms planuoti priėmimą“, – sako A. Kudarauskienė.
Supaprastinus profesinio mokymo planavimo modelį, Vyriausybė numatys tik bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal švietimo sritis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį skaičių pagal švietimo sritis paskirstys regionams. Taip kiekviena profesinė mokykla galės pati susidaryti planą, kiek ir į kokias vykdomas programas numato priimti mokinių, atsižvelgiant į savo priėmimo pajėgumus.
Verslo įsitraukimas paskatins regionuose trūkstamų specialistų ruošimą
Padidėjęs regionų savarankiškumas leis sustiprinti darbdavių vaidmenį planuojant būsimų specialistų rengimą.
Sprendimus, kiek mokinių priimti į tam tikras profesinio mokymo programas, priims profesinių mokyklų tarybos, kuriose daugiau nei pusė narių – 5 iš 9 – atstovauja darbdaviams bei regiono plėtros taryboms. Darbdaviai galės tiesiogiai dalyvauti formuojant profesinio mokymo pasiūlą darbo rinkai, atsižvelgiant į verslo poreikius, profesinėms mokykloms teikti užsakymus dėl reikiamų specialistų parengimo.
Taip darbdaviai galės užsitikrinti, jog profesinėse mokyklose bus ruošiami būtent trūkstamų kvalifikacijų darbuotojai. Numatoma, kad paprastesnis profesinio mokymo planavimo modelis padės gerinti ir profesinio mokymo absolventų įsidarbinamumo rodiklius, mažinti mokymąsi nutraukusių mokinių skaičių.
Tikimasi, kad šie pokyčiai padės pasiekti norimą rodiklį: iki 2025 m. užtikrinti, kad 80 proc. 20–34 metų asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, įsidarbintų. Šiuo metu tokių asmenų Lietuvoje yra apie 70 proc.
Taip bus stiprinamos ir pačios profesinės mokyklos, rengiamos darbo rinkai aktualesnės profesinio mokymo programos.
Nuosekliai stiprinamas profesinis mokymas
Lietuvoje profesinio mokymo kokybiniai pokyčiai įgyvendinami nuosekliai.
Dar šiemet sustiprintas profesinių mokyklų tinklas – dalis mažesnių profesinių mokyklų prijungtos prie didesniųjų, turinčių geresnę praktinio mokymo infrastruktūrą. Toks prijungimas leidžia profesinėms mokykloms, susiduriančioms su mažėjančiais mokinių srautais, neužsidaryti – tapusios didesnių profesinio mokymo įstaigų padaliniais, jos gali išsaugoti savo veiklos tęstinumą, toliau priimti norinčiuosius mokytis regionuose ir taip išlaikyti profesinio mokymo prieinamumą visiems.
Skatinamas darbdavių įsitraukimas į profesinį mokymą, plečiamas profesinių mokyklų dalininkų ratas. Stiprinama profesinių mokyklų vadyba – šiuo metu vyksta atrankos į profesinio mokymo įstaigų Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje tarybas, į kurias kandidatuoti gali įvairių verslo šakų atstovus vienijančios asociacijos.
Stiprinama pameistrystė – besimokantiesiems profesijos sudaromos palankesnės sąlygos praktinių įgūdžių įgyti įmonėse ir už mokymąsi gauti atlyginimą. Daugiau darbdavių bus kviečiami bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis ir jų mokiniams siūlyti galimybę mokytis pameistrystės forma. Tam dar šių metų pabaigoje numatoma skirti 20 mln. eurų paramą verslui, taip skatinant į įmones priimti mokytis profesinių mokyklų mokinius.
2023 m. pradžioje planuojamos investicijos į profesinio mokymo programų atnaujinimą, jas labiau siejant su žaliųjų technologijų ir inovacijų plėtra. Skatinant plėtoti žaliąsias ir skaitmenines kompetencijas, profesijos mokytojams ir meistrams numatoma užtikrinti geresnes sąlygas tobulinti kvalifikaciją.
Taip pat šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje suburta ekspertų komanda – Nacionalinės profesinio mokymo pažangos platformos darbo grupė. Ji sudaryta iš profesinio mokymo įstaigų, profesinių sąjungų, verslo asociacijų, darbdavių, ministerijų ir kitų profesinio mokymo politika suinteresuotų šalių. Darbo grupė teikia siūlymus dėl profesinio mokymo programų, profesijos mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo, kompetencijų vertinimo, pameistrystės populiarinimo.
Komentuoti