Ypač svarbu rūpintis mityba ir kontroliuoti kūno svorį
Anot prof. P. Šerpyčio, lėtinis stresas yra vienas didžiausių veiksnių, prisidedančių prie širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi. Dar viena didelė problema, skatinanti kardiovaskulinių ligų vystymąsi, – antsvoris. Per didelis kūno svoris veikia ne tik širdies, bet ir viso organizmo sveikatą, lemia tokių ligų, kaip cukrinis diabetas, plaučių ligos ir širdies ritmo sutrikimai, atsiradimą.
„Apie 60 proc. Europos gyventojų yra per didelio svorio, ir tai vis dažniau tampa ne tik vyresnių žmonių, bet ir jauno amžiaus asmenų, netgi moksleivių, problema. Tai išties kelia nerimą. Nutukę asmenys turi iki 60 proc. didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nei normalaus kūno svorio asmenys. Kalbant apie sveiko svorio palaikymą, ypač svarbu atkreipti dėmesį į mitybą ir fizinį aktyvumą, kuris yra esminis svorio kontrolės veiksnys. Taip pat svarbu mažinti dirbtinių saldiklių ir cukraus, kurių gausu gaiviuosiuose gėrimuose, vartojimą – geriausias pasirinkimas yra vanduo“, – sako jis.
Profesorius priduria, kad dėmesį į savo sveikatą turėtų atkreipti ir ginekologinėmis ligomis sergančios moterys.
„Nors išeminė širdies liga dažnai siejama su vyrais, moterys, sergančios endometrioze, priklauso didesnės rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupei. Šis ginekologinis susirgimas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką nuo 20 iki 30 proc. Endometrioze sergančios moterys turi būti atidžiai stebimos, reguliariai įvertinama širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kad būtų laiku nustatytos galimos problemos ir imtasi prevencinių priemonių“, – įspėja jis.
7 taisyklės, kad širdis būtų sveika
Kasdieniai įpročiai turi didelę įtaką širdies sveikatai, o tam tikri gyvensenos pokyčiai gali smarkiai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Profesorius išskiria 7 taisykles, kurios yra raktas į sveiką širdį:
- Sveika mityba. Rekomenduojama laikytis Viduržemio jūros regiono dietos, kurioje gausu vaisių ir daržovių.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas yra esminis širdies sveikatos gerinimo veiksnys. Europos kardiologų draugijos tyrimai rodo, kad net paprasta kasdienė veikla, tokia kaip lipimas laiptais, gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką iki 24 proc.
- Sveiko kūno svorio palaikymas. Svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, kad būtų sumažinta rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
- Nerūkymas. Metus rūkyti, širdies ligų riziką galima sumažinti iki 50 proc.
- Kraujospūdžio kontrolė. Svarbu reguliariai stebėti širdies pulsą. Jis gali būti patikrintas uždedant du pirštus ant riešo arba naudojant kraujospūdžio aparatą. Jei pastebite neritmišką arba dažnesnį nei 60–90 dūžių per minutę pulsą, turėtumėte kreiptis į gydytoją, kad būtų laiku nustatytos galimos problemos. Palaikant stabilų kraujospūdį, galima išvengti nemažai insulto ir miokardo infarkto atvejų.
- Gliukozės kiekio kraujyje kontrolė. Svarbu kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, ypač sergant cukriniu diabetu. Aukštas gliukozės kiekis gali pagreitinti aterosklerozės ir kitų širdies ligų vystymąsi.
- Cholesterolio valdymas. Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje (dislipidemija) gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taip pat svarbu vartoti gydytojo paskirtus cholesteroliui mažinti skirtus vaistus – statinus, jeigu toks gydymas reikalingas. Statinai gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką 50 proc. ir daugiau.
„Pacientams, sergantiems išemine širdies liga, cholesterolio kiekis turėtų būti sumažintas iki 1,4 mmol/l, o didelės rizikos pacientams – iki 1,8 mmol/l. Gydytojai, įvertinę rizikos laipsnį (labai didelės, didelės rizikos), skiria antilipidinių vaistų, kurie ne tik sumažina išeminės širdies ligos riziką, bet ir teigiamai veikia esant širdies ritmo sutrikimams, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimui“, – priduria profesorius.
Daugėja pažangių priemonių kardiovaskulinėms ligoms gydyti
Prof. P. Šerpyčio teigimu, nors nuo 2015 m. pastebimas širdies ir kraujagyslių ligų atvejų skaičiaus Lietuvoje mažėjimas, mirtys nuo šių ligų šalyje sudaro per 52 proc. visų mirties atvejų, o Europos vidurkis siekia vos 32 proc.
„Duomenys rodo, kad Lietuva dar turi kur pasitempti, o dėmesys širdies ir kraujagyslių ligoms turi tapti prioritetu. Nors mūsų požiūris į sveikatą dar nėra pakankamas, džiugu matyti, kad šių ligų atvejų skaičius mažėja. Keičiasi žmonių požiūris į sveikatą, vis daugiau jų aktyviai rūpinasi savo fizine būkle. Be to, prevencinės priemonės, tokios kaip ankstyvas ligų nustatymas ir genetiniai tyrimai, taip pat padeda išvengti staigių mirčių ir pagerina žmonių išgyvenamumo rodiklius. Nuo 2006 m. Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, į kurią šeimos gydytojas kviečia pacientus nuo 40 iki 60 metų amžiaus. Programa apima pirminę prevenciją, tai yra sveikatą pasitikrinti kviečiami sveiki, širdies ir kraujagyslių ligomis nesergantys žmonės. Na, o pacientai, kurie jau serga išemine širdies liga, yra patyrę miokardo infarktą, yra nuolat prižiūrimi šeimos gydytojo ir kardiologo“, – apie situaciją Lietuvoje kalba prof. P. Šerpytis.
Pasak gydytojo, kardiologija sparčiai vystosi ir dėl šios pažangos galima vis efektyviau kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Senstant populiacijai, didėja širdies ritmo sutrikimų, tokių kaip prieširdžių virpėjimas, kurie sudaro apie 20 proc. išeminio insulto atvejų, skaičius. Naujos technologijos padeda sumažinti ritmo sutrikimų ir insulto riziką. Minimaliai invazinės procedūros, tokios kaip vožtuvų keitimas, dabar gali būti atliekamos neatveriant krūtinės ląstos. Tikimės, kad per ateinančius 10 metų apie 45 proc. aortos vožtuvų keitimo operacijų bus atliekamos per kateterį.
Pažangūs gydymo metodai, tokie kaip specialūs pleistrai miokardo infarkto ir insulto atvejams, taip pat prisideda prie geresnių rezultatų. Pastebime, kad žmonių gyvenimo trukmė didėja, o skirtumai tarp lyčių mažėja. Visa tai rodo, kad Lietuva gali pereiti iš labai didelės kardiovaskulinės rizikos zonos į didelės kardiovaskulinės rizikos zoną ir toliau tobulėti sveikatos srityje“, – džiaugiasi jis.
Pasaulinės širdies dienos proga prof. P. Šerpytis linki laikytis prieš tai minėtų septynių taisyklių, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir gerai išsimiegoti.
„Darbo dienomis įprastai skubame, neturime laiko kokybiškam miegui. Tačiau savaitgaliais galime sau leisti šiek tiek patinginiauti, ilgiau pamiegoti, ir tai daryti tikrai verta – tyrimais įrodyta, kad išsimiegojimas savaitgaliais 20 proc. sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Be to, geras miegas sumažina stresą, todėl pagerina ir bendrą psichikos būklę. Tad linkiu visiems leisti sau patingėti. Saugoti savo sveikatą yra svarbiausia mūsų užduotis. Jei būsime sveiki, sveikesnė bus ir Lietuva, o mūsų ateitis bus geresnė. Jaunimui norėčiau palinkėti pradėti rūpintis savo sveikata nuo pat mažens – darželio ar mokyklos suolo. Sveikas gyvenimo būdas nesusiformuoja pats – jį reikia ugdyti ir nuolat puoselėti. Džiaugiuosi matydamas aktyvius žmones aplink save ir visiems linkiu daugiau judėti. Sveikata yra mūsų ateitis ir turtas, tad investuokime į ją dabar“, – sako gydytojas.
Komentuoti