- Kas yra žemės mokestis ir kas jį turi mokėti?
Žemės mokestis – tai metinis mokestis, kurį moka žemės savininkai už jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Šį mokestį moką tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
- Kaip gyventojai ir juridiniai asmenys sužino, kad jiems reikia mokėti žemės mokestį?
Žemės savininkai mokesčio informaciją gali gauti keliais būdais. Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) galima peržiūrėti žemės mokesčio deklaracijas ir išsamią informaciją, o mokėtiną sumą – skiltyje „Mano VMI“. Informacija taip pat siunčiama el. paštu, o tiems, kurie nesinaudoja VMI elektroninėmis paslaugomis, pranešimai išsiunčiami klasikiniu paštu. Svarbu, kad būtų nurodytas teisingas gyvenamosios vietos adresas su pašto kodu.
- Kaip apskaičiuojamas žemės mokestis – nuo ko jis priklauso?
Žemės mokestis Lietuvoje apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą (ŽMĮ). Jo dydis priklauso nuo žemės mokestinės vertės bei savivaldybės nustatytų mokesčių tarifų. Pati žemės mokestinė vertė nustatoma pagal masinį vertinimą, atliekamą Registrų centro. Žemės mokestis už 2025 metus apskaičiuotas pagal 2023 metais nustatytas mokestines vertes. Mokesčiui apskaičiuoti jos bus naudojamos iki 2027 metų, jei nepasikeis žemės sklypo kadastro duomenys, turintys įtakos vertei.
- Kada ir kokiais būdais galima sumokėti žemės mokestį?
Šiais metais gyventojai žemės mokestį turi sumokėti iki lapkričio 17 d. Mokestį paprasčiausia sumokėti per „Mano VMI“, mokėjimą taip pat galima atlikti bankiniu pavedimu, naudojant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius mokėjimų įstaigose: pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose. Taip pat primenu, kad jei mokestį už kitą asmenį atlieka kitas žmogus, būtina nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens ir įmokos kodus.
- Kiek žemės mokesčio už 2025 metus sumokės Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskričių žemės savininkai?
Šių apskričių savininkams apskaičiuota apie 19 mln. eurų žemės mokesčio – 16 mln. gyventojams ir 3 mln. įmonėms.
- Kokios yra numatytos išimtys ar lengvatos žemės mokesčiui? Kas jų gali tikėtis?
Įstatymas numato išimtis, kai žemės mokesčio visai nereikia mokėti. Mokestis nėra skaičiuojamas, jei bendra mokėtina suma per metus neviršija 2 eurų; žemė priklauso pensinio amžiaus, neįgaliems ar nedarbingiems asmenims – jei ji neviršija savivaldybės nustatyto neapmokestinamojo ploto; sklypas yra valstybiniame parke, draustinyje ar kitoje saugomoje teritorijoje, kurioje žemės negalima naudoti pagal paskirtį. Taip pat egzistuoja speciali lengvata tiems, kurie žemę įsigyja ūkininko ūkiui steigti – pirmaisiais trejais metais po įsigijimo mokestis netaikomas. Tačiau ši lengvata vienam asmeniui gali būti taikoma tik vieną kartą.
- Kaip žemės mokestis taikomas paveldėtai, dovanotai ar nuomojamai žemei?
Jeigu žemė paveldėta ar dovanota, mokestinė prievolė atsiranda nuo to momento, kai nuosavybės teisė įregistruojama Registrų centre. Už nuomojamą žemę žemės mokestis paprastai nemokamas, jei ji priklauso valstybei ar savivaldybei – tokiu atveju taikomas nuomos mokestis. Tačiau jei nuomojama privačiam savininkui priklausanti žemė, mokestį moka savininkas, o ne nuomininkas, nebent sutartyje numatyta kitaip.
- Kokios yra dažniausiai pasitaikančios klaidos mokant žemės mokestį?
Dažniausiai gyventojai suklysta nurodydami neteisingą įmokos kodą (žemės mokesčio kodas – 3011) ar mokėtojo duomenis, ypač kai moka už kitą asmenį. Pasitaiko ir atvejų, kai sumokama neteisinga suma, vadovaujantis senu pranešimu. Dar viena klaida – mokėjimas paskutinę dieną, kai dėl vėlavimo gali būti skaičiuojami delspinigiai. Svarbu žinoti ir tai, kad jei žemė parduota po birželio 30 d., mokestį už visus metus turi sumokėti pardavėjas.
- Kas nutinka, jei žemės mokestis nesumokamas laiku?
VMI gyventojus nuolat informuoja apie naujai atsiradusius ar nesumokėtus mokesčius – pranešimai siunčiami per „Mano VMI“, o tiems, kurie šia sistema nesinaudoja – klasikiniu paštu. Praleidus žemės mokesčio mokėjimo terminą, nuo kitos dienos skaičiuojami 0,026 proc. delspinigiai už dieną, todėl kviečiu nelaukti paskutinės dienos ir mokestį sumokėti laiku. Tačiau jei gyventojas ar įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir skola viršija 125 eurus, galima kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį, leidžiančią skolą išdėstyti dalimis. Tokiu atveju mokamos 0,007 proc. palūkanos už kiekvieną dieną. Jei po pranešimo mokestis nesumokamas ir su VMI nesusitariama dėl mokestinės paskolos, institucija pradeda išieškojimo veiksmus pagal teisės aktus.
Komentuoti